Apie pinigus, jų vertę ir prasmę

Labas,

ar numanote, kurį mėnesį žmonės išleidžia daugiausia? Tikiu, kad daugelis atsakymą nujaučia intuityviai. Tai lapkritis ir gruodis – laikotarpis, kai išlaidos pasiekia savo piką. Ir tikrai nieko keisto: lapkričio pabaigoje minimas Juodasis penktadienis. Diena, kuri iš pradžių buvo tik JAV tradicija, šiandien minima beveik visame pasaulyje. Išsiplėtė ne tik teritorija, kartu išsiplėtė ir pati jos trukmė – dabar ji užima ne tik vieną penktadienį, bet trunka beveik visą lapkričio mėnesį.

Šį laišką rašau ne tik jums, bet ir sau pačiai. Tai mano bandymas pasikalbėti su ta savo vidine Gintare, kuri vis dar paslysta prieš ,,gera kaina tik šiandien“ viliones. Juokas pro ašaras, bet kaip tik rašant šiuos sakinius, telefone iššoka ,,Douglas“ programėlės pranešimas, primenantis, kad šiandien galioja ypatinga nuolaida. Lyg savotiškas egzaminas – patikrinti, kaip man sekasi atstovėti kainų pasiutpolkei.

Tiesą sakant, šiais metais dariau mažą eksperimentą: ar tikrai geros kainos būna tik per Juodąjį penktadienį? Mano patirtis paprasta – gerų kainų būna visus metus. Taip, perskaitei teisingai! Kartais net geresnių. Šio fakto įsisąmoninimas mane tarsi įgalino neprarasti sveiko proto ir nepasiduoti impulsui pirkti kuo daugiau vien dėl to, kad pigu. Tačiau tam, kad impulsyvų , emocionalų pirkimą paversčiau sąmoningu pasirinkimu, turėjau perprasti psichologinius mechanizmus, tūnančius mano viduje ir, deja, vis dar įtraukiančius į pirkimo bangą.

Dalinuosi jais ir su jumis. Tyrimai rodo, kad mūsų pirkimo elgesys nėra tik logika ar racionalus sprendimas. Tai daug sudėtingesnis procesas. Analizuojant impulsinius pirkimus, pasirodo, jog vizualiniai dirgikliai (gražiai pateikta reklama, parduodančios istorijos), intensyvios reklamos kampanijos (nusprendei įsigyti tušą, ir dabar ta reklama tave persekioja kiekviename žingsnyje), emocinis nuovargis, o kartu ir sumažėjusi savikontrolė stipriai padidina tikimybę pirkti spontaniškai, nesuteikiant erdvės gilesniam svarstymui.

Kaip emocinis nuovargis skatina pirkti?

Emocinis nuovargis tiesiogiai mažina prefrontalinės žievės – smegenų dalies, atsakingos už logiką, planavimą ir vidinį „stop“ mygtuką – aktyvumą. Tyrimai rodo, kad pavargus, žmonės daug dažniau renkasi greitą malonumą, nes racionali dalis atsijungia pirmoji. Rezultatas paprastas: pirkinys ima atrodyti kaip greita ramybė, greitas sprendimas, greita paguoda.

Nuovargis taip pat mažina dopamino, mūsų motyvacijos ir malonumo neuromediatoriaus, kiekį. Kai dopamino mažai, smegenys ieško bet ko, kas jį trumpam pakeltų: saldumynų, socialinių tinklų ir, žinoma, pirkimo. Apsipirkimas internetu čia tampa pavojingai lengvu keliu – vos keli paspaudimai, ir dopaminas trumpam šokteli į viršų. Yra net tyrimų, rodančių, kad žmonės po sunkios darbo dienos arba patyrę emocinį stresą išleidžia gerokai daugiau, nes sprendimai daromi ne iš poreikio, o iš išsekimo.

Nuovargis taip pat mažina gebėjimą atsispirti marketingo dirgikliams. Kai esame pavargę, smegenys tampa jautresnės nuolaidų antraštėms. Prie to prisideda ir visiems žinomas FOMO – baimė praleisti progą. Tyrimai rodo, kad žmonės yra daug labiau linkę pirkti, kai jaučia ribotumą. Tokias antraštes kaip „tik šiandien“, „liko 6 vnt.“, „paskutinė galimybė“ smegenys apdoroja kaip riziką ką nors prarasti.

Emocinis nuovargis padidina tuštumos jausmą. Pirkimas dažnai būna ne iš poreikio, o iš mėginimo užpildyti tuštumą. Užuot pamiegoję, renkamės saldumynus , scrollinam arba leidžiame pinigus pirkiniams, kurių mums nereikia.

Yra ir kita dalis – hedonistiniai motyvai, apie kuriuos kalbama elgsenos finansų tyrimuose.. Tai pirkimas tam, kad pagerintume nuotaiką, atsitrauktume nuo streso ar pasijustume truputį geriau bent kelioms minutėms.

Ir dar vienas, gal net giliausias, sluoksnis – socialinis veidrodis. Kai skrolini „Instagram“ ar „TikTok“ ir matai, kaip sekamas žmogus džiaugiasi „nuostabia kauke“ ar „idealiai tinkančiu megztiniu“, mūsų psichika tai priima kaip socialinį pritarimą. Ir visai nesvarbu, kad megztukų turi dviem metams į priekį, o kaukes neretai tenka išmesti, nes taip jų ir nepanaudojai nuo praeito karto. Tyrimai rodo, kad vien tokio turinio stebėjimas padidina impulsinių pirkimų tikimybę, nes suaktyvina norą pritapti. Visa tai susideda į vieną labai žmogišką paveikslą: mes perkame ne tik todėl, kad reikia, bet ir todėl, kad pirkimas tampa reakcija į mūsų vidinę būseną. Ir jei to nepastebime, labai lengvai nuplaukiame paskui bangą.

Paklauskime savęs trijų klausimų

Siūlau sau ir tau šį mėnesį (bus naudinga ir gruodį :)) išbandyti labai paprastą ir stebėtinai veiksmingą taisyklę: kai tik kyla noras ką nors nusipirkti, sustokime akimirkai ir paklauskime savęs šių trijų klausimų:

Ką aš jaučiu? Nuovargį, nerimą, nuobodulį, tuštumą, stresą?

Ką iš tikrųjų noriu užpildyti? Įtampą? Vienatvę? Įkvėpimo trūkumą? O gal tiesiog noriu jaukumo? Ar yra nemokamas būdas gauti tą patį jausmą? Pasivaikščiojimas, arbata, pokalbis, meditacija, vonia, miegas. Dažnai suprasime, kad norime ne daikto, o jausmo.

Kodėl tai veikia? Nes dažniausiai perkame jausmą, kurio tikimės. O kai atpažįstame jausmą, tampame laisvesni rinktis kitaip. Ir gal dar svarbiau – tai nėra iššūkis būti geresniam, tobulesniam ar nebepirkti nieko. Ne.

Tai kvietimas priimti sąmoningą sprendimą. Nes kiekvienas iš mūsų esame patyrę tą akimirką, kai užsisakome ką nors, kas penkias sekundes pakelia nuotaiką, o vėliau išgaruoja kaip dūmas, palikdamas tą tuštumos jausmą, nuo kurio taip stengiamės pabėgti, bet nesąmoningai tampame vartojimo kultūros dalimi.

Linkiu mums abiem šį laikotarpį pereiti sąmoningiau. Supratus, kad iš tiesų svarbiausi dalykai gyvenime neturi kainos ir niekada jos neturės. O visa kita… visa kita yra tik pasirinkimai, kuriuos galime daryti sąmoningai, su meile, aiškumu ir pagarba sau. Nes, galų gale, pinigai tėra būdas, kuriuo kalbamės su gyvenimu – apie tai, ko trokštame, kuo tikime, kas mums iš tiesų svarbu. Jei tave šis laiškas palietė, parašyk man. Man labai gera sulaukti grįžtamojo ryšio, nes taip jaučiuosi rašanti ne tik sau. Kadangi šis laiškas išėjo kiek ilgesnis negu planavau, netrukus tave pasieks dar vienas – skirtas Kalėdų karštinei. Ar tikrai Kalėdos turi būti apie perteklinį vartojimą, besaikį dovanų pirkimą? Ką kiekvienas galime padaryti, kad jos iš tiesų taptų apie prasmę ir laiką kartu?

Su meile

Gintarė