Ar tikrai cholesterolis didžiausias priešas?

Vien išgirdę žodį „cholesterolis“, daugelis išsigąsta, tačiau ši medžiaga yra svarbi ir reikalinga, o padidėja jos dėl įvairių priežasčių. Kuo ypatingas cholesterolio ir homocisteino ryšys, kada reikėtų susirūpinti savo sveikata ir kokie vitaminai bei maisto papildai gali padėti, pataria sveikatos mokslų specialistė, nutriciologė Margarita Pavlovič.

PADIDĖJUSIO CHOLESTEROLIO PRIEŽASČIŲ – NE VIENA

Cholesterolis – medžiaga, reikalinga ląstelių statybai, lytiniams ar antinksčių žievės hormonams, tulžies rūgščių sintezei, vitamino D apykaitai ir kitoms funkcijoms. Dažnas, atlikęs tyrimus ir sužinojęs apie padidėjusį cholesterolį, nesigilina į priežastis, bet ieško būdų, kaip jį kuo greičiau sumažinti. Visgi svarbiausias klausimas – kodėl jis padidėjo? Priežasčių gali būti ne viena. Neretai cholesterolis padidėja premenopauzės laikotarpiu, kai mažėja lytinių hormonų, taip pat sergant skydliaukės liga. Dažnai pasitaikančios priežastys – angliavandenių apykaitos sutrikimai, taip pat – kepenų suriebėjimas ir prastas tulžies nutekėjimas. Todėl norint sumažinti per didelį cholesterolį, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti to priežastį. Cholesteroliui mažinti dažnai skiriami statinai, tačiau ne visada jie yra būtini, o kartais net neveiksmingi. Naujausi tyrimai rodo, kad ryšys tarp cholesterolio ir kraujagyslių ligų nėra jau toks stiprus, kaip manyta anksčiau.

KADA STATINAI NEPADEDA

Norint tiksliai įvertinti rizikas, susijusias su cholesterolio padidėjimu, pasak funkcinės mitybos nutriciologės, kitose šalyse dažniau rekomenduojama atlikti ne lipidogramą, o apolipoproteino A ir apolipoproteino B tyrimus ir apskaičiuoti jų santykį. APO baltymai yra tarsi „autobusai“, kurie veža cholesterolį („keleivius“). Kad įvertintume „autoįvykio“ tikimybę kelyje, svarbiau žinoti, kiek yra „autobusų“, o ne „keleivių“. Apskaičiuotas šių apolipoproteinų indeksas geriausiai atspindės tikrąsias rizikas. Papildomai gali būti skirtas dar vienas tyrimas – lipoproteino (A). Tyrimas taip pat padeda išsiaiškinti, ar cholesterolio padidėjimas nesusijęs su genetika. Paaiškėjus, kad genetika ir yra pagrindinė padidėjusio cholesterolio priežastis, statinai nepadės.

CHOLESTEROLIO IR HOMOCISTEINO RYŠYS

Su cholesteroliu glaudžiai yra susijęs homocisteinas, apie kurį žino nedaugelis. Homocisteinas – tai aminorūgštis, kuri formuojasi mūsų organizme ir yra viena iš nepriklausomų aterosklerozės rizikos rodiklių. Homocisteinas skatina cholesterolio sintezę kepenų ląstelėse. Didelis šios aminorūgšties kiekis kraujyje yra siejamas su didesne išeminės širdies ligos, periferinių kraujagyslių ligos ir insulto rizika. Homocisteinas pažeidžia kraujagyslių endotelį, skatina trombogenezę ir aterosklerozės vystymąsi. O padidėti gali esant vitaminų B12, B6, B9 trūkumui bei inkstų nepakankamumui. Homocisteino perteklius diagnozuojamas ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir jauniems. Jeigu žmogus nesigydo, širdies ir kraujagyslių ligos gali anksti prasidėti. Taigi homocisteino tyrimas dažniausiai atliekamas norint įvertinti širdies infarkto ir insulto riziką, mitybą, įtariant folatų, vitaminų B12 ir B6 stoką. Šį tyrimą rekomenduojama atlikti visiems žmonėms, kurie turi problemų su skrandžiu, nes iš maisto jie pasisavina mažiau vitamino B12.

KALTI NE RIEBALAI, O ANGLIAVANDENIAI

Žmonės dažnai bijo vartoti sočiuosius riebalus ir atsisako tokių vertingų produktų, kaip kiaušiniai ar ghi sviestas, galvodami, kad jie turės įtakos cholesterolio padidėjimui. Vis dėlto didesnį poveikį cholesteroliui turi angliavandenių perteklius. Jeigu žmogus turi antsvorio, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, tikėtina, kad aukštas cholesterolio lygis bus susijęs su per dideliu angliavandenių, o ne sočiųjų riebalų vartojimu, nes gliukozė taip pat yra toksiška mūsų kraujagyslėms. Iškilus klausimui, kaip maitintis, M. Pavlovič sako, kad sveikam žmogui per dieną reikėtų valgyti ne daugiau kaip tris kartus. Jei žmogus turi problemų dėl virškinimo, kamuoja gastritas, tarp valgymų, kartą per dieną, dar galima užkąsti, tačiau užkandis turėtų būti ne vaisiai, o baltymų, riebalų produktai, pavyzdžiui, avokadas, kiaušinis, riešutai. Kiekvieno valgymo metu pusę lėkštės turėtų sudaryti daržovės. Kuo daugiau spalvų jūsų lėkštėje, tuo sveikiau ir geriau aprūpinsite savo organizmą visomis reikalingomis medžiagomis: antioksidantais, skaidulomis, kurios labai svarbios cholesterolio apykaitai. Taip pat reikėtų pasirūpinti ir tulžies pūsle, nes būtent su tulžimi pasisavina cholesterolio perteklius. Tulžies pūslė „mėgsta“ riebų, šiltą ir kartų maistą. Prieš valgį rekomenduojama išgerti šilto vandens. Galima jį pagardinti imbieru.

KADA REIKIA PAGALBOS

Sveikatos mokslų specialistė apgailestauja, kad dažnai žmonės nekreipia dėmesio į kūno siunčiamus signalus, į gydytojus kreipiasi tik tada, kai metabolinis sindromas yra pažengęs, o gliukozės kiekis – priešdiabetinis. Cholesterolis pavojingas tada, kai prasideda endotelinis pažeidimas – uždegimas, kurį sukelia įvairūs veiksniai, įskaitant gliukozę ir homocisteiną. Delsti nereikia, būtina keisti gyvenimo būdą. Padėti sau galima sureguliavus miego režimą, sumažinus streso lygį, keičiant mitybą, vartojant vitaminus.

MAISTO PAPILDAI IR JŲ REIKŠMĖ SVEIKATAI

Nutriciologė neabejoja, kad mūsų sveikatos būklė net 90 proc. priklauso nuo gyvensenos. Jeigu tyrimas rodo, kad organizme yra uždegimas, reikėtų rinktis uždegimą slopinančią mitybą, panašią į Viduržemio jūros dietą. Jos pagrindą sudaro daugiausia Omega-3 turintis maistas: laukinė riebi žuvis, pirmo spaudimo alyvuogių aliejus, daug augalinės kilmės produktų (daržovės, ankštiniai, neskaldyti grūdai, uogos, riešutai, sėklos). Labai svarbu mažinti fruktozės kiekį. Įvairių sirupų pavidalu jos dedama į daugelį produktų ir gėrimų. Uždegimą sukelia ir ląstelių membranas neigiamai veikiantys transriebalai, kurių yra visur – nuo kulinarijos produktų iki greitojo maisto. Homocisteiną gali padėti sumažinti ir vitaminai B6, B12, B9. Kokiomis dozėmis vartoti, geriausiai patars specialistas.

Ką svarbu žinoti apie maisto papildus ir vitaminus

Visiems, kurie vartoja statinus, svarbu papildomai vartoti maisto papildą Q10, kuris yra patikimas antioksidantas. Padidėjus cholesteroliui dėl prasto tulžies nutekėjimo dažnai labai padeda lecitinas. Uždegimą ir cholesterolį mažina raudonųjų mielių ryžiai, dar vadinami augaliniais statinais. Visgi savarankiškai nuspręsti, kokius papildus ir kokiomis dozėmis juos vartoti, – sudėtinga.

Kokios grėsmės kyla netinkamai vartojant vitaminus ir maisto papildus

Nutriciologė teigia, kad tokiu atveju padidėja tikimybė jų perdozuoti, pavyzdžiui, vartojant pernelyg didelėmis dozėmis B grupės vitaminus, gali labai sumažėti homocisteino. Dėl to organizme ima stigti svarbiausio antioksidanto gliutationo, kuris gali užkirsti kelią svarbių ląstelių komponentų pažeidimams. Dėl gydymo reikėtų ne tik tartis su specialistais, bet ir patiems prisiimti daugiau atsakomybės už savo sveikatą. O sergant lėtine liga, apie ją pravartu pasidomėti kuo plačiau. Medikas su pacientu turėtų dirbti drauge ir būti partneriais.

Kokių vitaminų negalima vartoti kartu

Verta prisiminti, kad kartu tinka vartoti ne visus vitaminus ir papildus, pavyzdžiui, geležies negalima vartoti su kalciu. Net ir valgant pieno produktus, geležies papildų vartoti nereikėtų. Su skaidulomis netinka ir vitaminai bei mineralai, nes jie gali tiesiog nepasisavinti. O riebaluose tirpius vitaminus (vitaminai D, A ir K), taip pat Omega-3 reikėtų vartoti su maistu. Tuščiu skrandžiu reikia vartoti aminorūgštis. Visgi perdėtas dėmesys vitaminų ir mineralų suderinamumui, pasak specialistės, veda į neurozę.Pradėjus vartoti bet kokį naują papildą, rekomenduojama ypač stebėti savo savijautą, galbūt pasireikš nauji simptomai. Pirmas tris dienas patariama atidžiai sekti žarnyno darbą, miego kokybę, kitus sveikatos rodiklius. Jeigu tuo pačiu metu pradėsite gerti kelis skirtingus maisto papildus, bus sunku suprasti, kaip kiekvienas jų veikia.

SVARBIAUSI ŽINGSNIAI MAŽINANT CHOLESTEROLĮ

→ Labai svarbu mažinti gliukozę ir insuliną. Negalima laukti, kol gliukozė viršys normas.

→ 2–3 kartus per savaitę rekomenduojama intensyviai sportuoti, o kasdien daug vaikščioti (ne mažiau kaip 10 000 žingsnių).

→ Kiekvieną kartą valgant lėkštėje turėtų būti sveikų riebalų, daržovių ir kartiųjų žolių.

→ Su maistu svarbu gauti Omega-3, todėl kelis kartus per savaitę reikėtų valgyti smulkios, riebios laukinės žuvies.

→ Kasdieniame racione turėtų nestigti septynių spalvų augalinio maisto. Įvairus maistas ne tik aprūpins organizmą antioksidantais, mažins oksidacinės pažaidos riziką, bet ir praturtins skaidulomis, kurios optimizuoja gliukozę ir cholesterolį.

→ Su maistu taip pat reikėtų gauti pakankamai vitamino B12, kurio yra tik gyvūninės kilmės maiste, bei B9, kurio daugiausia yra žaliose lapinėse daržovėse (špinatuose, brokoliuose, lapiniuose kopūstuose). Šie produktai padės palaikyti optimalų homocisteino lygį (nuo 5 iki 7,5).

→ Iš raciono būtina išbraukti paprastus angliavandenius (cukrų, miltinius patiekalus).