ENDOKRININĖS SISTEMOS PRIEŠAI

Endobiogenikoje hormonai yra laikomi pagrindiniais organizmo valdytojais, nes patekę į kraują veikia kiekvieną kūno ląstelę. 

Hormonai – tai fiziologiškai aktyvios medžiagos, kurias išskiria organizme esančios endokrininės liaukos –  kiaušidės, sėklidės, skydliaukė ir kt. Hormonai reguliuoja viso kūno medžiagų apykaitą, lytinį brendimą, vaisingumą. Nuo jų priklauso mūsų nuotaika, elgesys ir sprendimai. Gydytojai dažnai susiduria su pacientų sveikatos sutrikimais, kuriuos lemia hormonų disbalansas, tad ieškoma įvairių būdų, kaip jį koreguoti. 

Pastaraisiais metais mokslininkams didelį susirūpinimą kelia endokrininę sistemą ardančios medžiagos (ESAM; angl. endocrine disrupting chemicals). Šiuo metu pasaulyje jų žinoma daugiau nei tūkstantis. ESAM dar vadinamos „hormoniniais apgavikais“, nes jos gali „apsimesti“ biologiniais hormonais ir sukelti hormonų perteklių arba blokuoti tikrųjų hormonų pasireiškimą. 

ESAM poveikis

Kasdien įkvėpiame, praryjame ir tepame ant odos daug skirtingų ESAM, nes jų gausu mūsų kasdieninėje aplinkoje: vandenyje, maiste, kosmetikoje, maisto ir gėrimų plastikinėse pakuotėse, žaisluose, kilimuose, ore ir kt. Jautriausi šių medžiagų poveikiui yra nėščiosios, naujagimiai ir vaikai. 

Net ir maži ESAM kiekiai gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių, kurios ne visada iš karto pasireiškia. ESAM gali padidinti ADHD (dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimo), kognityvinių funkcijų sutrikimų, lytinės brandos bei mėnesinių ciklo sutrikimų, nėštumo komplikacijų, impotencijos, nevaisingumo, diabeto, nutukimo ar net vėžio riziką. Problemą dar labiau didina tai, kad dažniausiai vienu metu esame veikiami kelių cheminių medžiagų. Taip susidaro mokslininkams nerimą keliantis „toksiškas kokteilis“, kurio poveikis žmogaus sveikatai dar nėra iki galo ištirtas. 

Kuo pavojingi ksenoestrogenai?  

Tiek vyrų, tiek moterų organizmuose lytinėse liaukose ir antinksčiuose yra gaminami moteriški hormonai estrogenai. Tai statybos hormonai, glaudžiai dalyvaujantys baltymų apykaitoje. Jie skatina baltymų panaudojimą DNR dauginimuisi ir ląstelių statybai, pradedant nuo branduolio.Estrogenų pagrindinis tikslas yra ne žmogaus reprodukcija, o kūno atsinaujinimas. 

Pastaruoju metu mūsų aplinkoje daugėja ksenoestrogenų – cheminių medžiagų, kurios patekusios į organizmą, imituoja estrogenus ir gali sukelti pernelyg didelį šių hormonų aktyvumą. Tai gali skatinti miomų atsiradimą, didinti vėžio riziką. Vienas iš žinomiausių ksenoestrogenų yra bisfenolis A (BPA). Jo randama plastikinėse maisto pakuotėse, plastikiniuose induose, žaisluose, skardinių vidinėje dangoje ir net parduotuvių čekiuose. Daugybė mokslinių tyrimų įrodė, kad BPA didina krūties, prostatos ir gimdos vėžio riziką.  Išplitus informacijai apie BPA toksiškumą, jis buvo pradėtas keisti kitomis medžiagomis, tokiomis kaip bisfenoliai S ir F. Šie junginiaižymimi kaip „BPA-free“, tikintis, kad jie yra mažiau toksiški. Deja, tyrimai su gyvūnais parodė, kad ir šie bisfenoliai daro žalingą poveikį estrogenams bei kitiems hormonams. 

Kitos ESAM – parabenai, kurie yra plačiai naudojami kaip konservantai kosmetikoje, įvairiuose higienos produktuose (dezodorantuose, plaukų priežiūros ir  skutimosi priemonėse), taip pat vaistuose ir maiste. Parabenai taip pat imituoja estrogenų veikimą ir gali didinti krūties vėžio išsivystymo riziką.

Ksenoestrogenams priskiriamas ir sunkusis metalas kadmis,siejamas su padidėjusia gimdos endometriumo vėžio rizika. Jo galima rasti tabake, kuru užterštose daržovėse, javuose ir ryžiuose. 

Poveikis moterų sveikatai

ESAM siejamos su mėnesinių ciklo sutrikimais, nevaisingumu, priešlaikiniu kiaušidžių išsekimu, ankstyva menopauze. Jos taip padidina miomų ir gimdos endometriumo vėžio atsiradimo riziką. 

Gali sukelti nevaisingumą

Kiaušidės yra viena jautriausių endokrininių liaukų aplinkos poveikiui. ESAM gali sutrikdyti kiaušidžių funkciją, padidinti priešlaikinio kiaušidžių nepakankamumo (t. y. ankstyvo jų senėjimo ar sutrikimo) bei ankstyvos menopauzės riziką. 

ESAM, patekusios į organizmą, sukelia oksidacinį stresą, hormonų disbalansą, gali trikdyti natūralų kiaušidžių folikulų brendimą, pagreitinti jų skaičiaus mažėjimą ir mažinti moters vaisingumą. Įrodyta, kad įvairūs aplinkos toksinai, tokie kaip parabenai, BPA, kiti bisfenoliai, pesticidai, ftalatai, perfluoralkilintos ir polifluoralkilintos medžiagos (PFAS), randamos tekstilėje, nepridegančiose keptuvėse, maisto pakuotėse, gali būti susiję su sumažėjusiu moters kiaušidžių rezervu ir turėti įtakos kiaušidžių senėjimui. 

Ftalatai ir BPA –vienos iš labiausiai paplitusių ESAM –gali sutrikdyti lytinių hormonų gamybą kiaušidėse, sukelti hormonų disbalansą  lemti mėnesinių ciklo, bei ovuliacijos sutrikimus. 

Daro įtaką endometriozei

Su ESAM poveikiu vis dažniau siejama ir endometriozė. Tai lėtinė ginekologinė liga, kai į gimdos gleivinę (endometriumą) panašus audinys ima vešėti už gimdos ribų ir gali sukelti nevaisingumą. 

Ftalatai – tai cheminės medžiagos, plačiai paplitusios namų aplinkoje: vinilinėje grindų dangoje, klijuose, grindų ir sienų dangose, įvairiose statybinėse medžiagose, polivinilchlorido (PVC)  gaminiuose). Jų randama ir  vaikų žaisluose, asmens higienos produktuose bei kvepaluose. Ftalatai gali padidinti endometriumo audinio invazyvumą, o tai gali prisidėti prie endometriozės vystymosi. Tyrimai atskleidė ryšį tarp padidėjusio ftalatų kiekio moters šlapime ir padidėjusios pažengusios endometriozės stadijos rizikos. Taip pat nustatyta, kad  aukštesnė BPA koncentracija šlapime susijasi su didesne mažojo dubens pilvaplėvės endometriozės rizika. Be to, endometriozės riziką gali didinti ir pesticidai.

Skatina PKS riziką 

Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) – gana dažna vaisingo amžiaus moterų liga, pasižyminti padidėjusiu vyriškų hormonų aktyvumu. Sergant PKS gali varginti mėnesinių ciklo sutrikimai, nevaisingumas, padidėjęs plaukuotumas, aknė. Taip patgali didėti atsparumas insulinui, dėl ko auga svoris, didėja II tipo cukrinio diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tyrimai rodo, kad BPA daro įtaką  policistinių kiaušidžių sindromo atsiradimui ar gali paskatinti simptomų sustiprėjimą, nes padidina vyriškų hormonų gamybą bei sukelia atsparumą insulinui. 

Poveikis nėštumui ir vaisiui

Cheminės medžiagos, tokios kaip BPA, ftalatai, pesticidai, mažina pastojimo tikimybę, gali lemti ankstyvus persileidimus ir kitas nėštumo komplikacijas. 

Polichlorintieji bifenilai (PCB), kurie anksčiau buvo plačiai naudojami elektrinės įrangos gamyboje ir hidrauliniuose skysčiuose, taip pat  ftalatai mažina kiaušialąsčių kokybę, trikdo ovuliaciją, todėl mažina vaisingumą ir prailgina pastojimo laiką. 

ESAM gali sutrikdyti placentos hormonų gamybą, sukelti oksidacinį stresą ir pakeisti genų, būtinų vaisiaus augimui bei maistinių medžiagų transportui, raišką.. ESAM didina įvairių nėštumo komplikacijų riziką, tokių kaip savaiminis persileidimas, vaisiaus augimo sulėtėjimas, priešlaikinis gimdymas, preeklampsija ar gestacinis diabetas.

Jautriausias ESAM pažaidai yra moters įsčiose besivystantis vaisius, nes tuo metu formuojasi jo organai. Nėščiosios kontaktas su ESAM gali sukelti ilgalaikes neigiamas pasekmes ne tik vaisiui, esančiam įsčiose, bet ir jo palikuonims.

Įrodyta, kad BPA ir kitos cheminės medžiagos gali pereiti placentos bei kraujo–smegenų barjerus, todėl gali pakenkti vaisiui. Tyrimais įrodyta, kad ESAM poveikis dar iki gimimo didina riziką, kad naujagimis gims mažo svorio, ankstyvoje vaikystėje patirs sulėtėjusį smegenų vystymąsi bei elgesio sutrikimų;sirgs astma, alergijomis ar turės lytinės brandos sutrikimų. Net mažos BPA dozės gali sukelti abiejų lyčių vaisių lytinių organų vystimosi anomalijas.  

Kenkia ir vyrams

Įvairios cheminės medžiagos tokios kaip BPA, ftalatai, PFAS, PCB, polibrominti difenilo eteriai (naudojami kaip degumą mažinančios medžiagos tekstilėje ir elektronikoje), pesticidai bei herbicidai, neigiamai veikia spermos kokybę ir mažina vyrų vaisingumą. Daugybė tyrimų įrodė, kad įvairios cheminės medžiagos gali veikti estrogeniškai arba anti-androgeniškai ir mažinti vyriško hormono testosterono koncentraciją. ESAM poveikis dar iki gimimo didina sėklidžių vystymosi anomalijų, hipospadijų (įgimtas defektas, kai šlaplė atsiveria netipinėje vietoje) riziką bei gali mažinti vyrų vaisingumą suaugus. Pesticidai ir ftalatai turi antiandrogeninį poveikį, didina prostatos vėžio, sėklidžių anomalijų riziką. BPA taip patveikia estrogenizuojančiai – galisilpninti vyrų libido, sukelti erekcijos sutrikimų ar net padidinti prostatos vėžio riziką.

Kaip galime sau padėti?

Kasdien susiduriant su įvairiomis cheminėmis medžiagomis, svarbu pasirūpinti kepenų sveikata, nes jos yra pagrindinis organizmo detoksikacijos organas. Kepenims naudingi augalai yra tokie kaip tikrasis margainis, didžioji varnalėša. Būtų naudinga padidinti suvartojamų skaidulų kiekį, nes jos padeda pašalinti ksenoestrogenus, taip pat vartoti pakankamai skysčių ir vengti vidurių užkietėjimo. Rekomenduojama į mitybą įtraukti kryžmažiedes daržoves (lapinius kopūstus, brokolius, briuselio kopūstus, žiedinius kopūstus ir kt.), kurios palaiko kepenų detoksikaciją bei padeda išvesti estrogenų perteklių iš mūsų organizmo. Svarbu paminėti, kad termiškai neapdorotos šios daržovės gali slopinti skydliaukės veiklą. 

Vargu ar visada įmanoma išvengti kontakto su endokrininę sistemą ardančiomis  medžiagomis, tačiau net ir nedidelės mūsų pastangos gali prisidėti prie geresnės sveikatos.

• Rinkitės natūraliai užaugintus arba ekologiškus vaisius ir daržoves be pesticidų, o prieš vartojimą kruopščiai juos nuplaukite.

• Rinkitės sezoninius, vietinius, nesupakuotus maisto produktus. 

• Venkite maisto skardinėse, plastikinėse pakuotėse ar plastikiniuose buteliuose. Jei vis dėl to nusipirkote vandenį plastikiniame butelyje, supilkite jį į stiklinę ir butelio pakartotinai nenaudokite.

• Maistui laikyti rinkitės ne plastiką, o stiklą, keramiką ar nerūdijantį plieną.

• Nešildykite maisto plastikiniuose induose. 

• Naudokite ekologiškas namų valymo priemones. 

• Rinkitės kosmetiką, kvepalus, higienos priemones be parabenų, ftalatų, sintetinių kvapiklių, triklozano, benzofenonų (UV filtrai) ir kitų cheminių medžiagų. 

• Naujus rūbus prieš naudojimą išskalbkite.

• Venkite gaminių, ant kurių pažymėta „PC“ (polikarbonatas) arba „PVC“. 

• Nepirkite vaikams drabužių suPVC lipdukais –juose gali būti ftalatų. 

• Pirkdami daiktus, ieškokite žymų „BPA, BPS ir BPF free“ ir „phthalate-free“. 

Teksto autorė:

Endobiogenikė, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Ieva Rutkienė.