Kaip mus veikia hormonai?

Hormonai – biologiškai aktyvios medžiagos, kurias išskiria mūsų organizme esančios endokrininės liaukos, – dalyvauja daugelyje organizme vykstančių fiziologinių procesų. Jie ne tik lemia sveikatą, bet ir gali turėti įtakos mūsų būdo bruožams, jausmams, sprendimams. Hormonai – tarsi nepailstantys darbininkai. Veikdami kiekvieną ląstelę ir įvairių organizmo sistemų darbą, jie augant, vystantis ir veikiant įvairiems stresoriams. Kad būtų šiek tiek aiškiau, svarbu suvokti, kaip veikia mūsų autonominė nervų sistema.

Hormonai – tarsi nepailstantys darbininkai. Veikdami kiekvieną ląstelę ir įvairių organizmo sistemų darbą, jie greitina ir lėtina širdies susitraukimų dažnį, mažina ir didina kraujospūdį, keičia kvėpavimo dažnumą, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, svorį, miego ciklus, energiją, emocijas, nuotaikas, padeda imuninei sistemai kovoti su ligomis. Jei hormonų pusiausvyra yra gera, jaučiamės puikiai. Jei jie išsibalansavę, o taip būna dėl daugelio priežasčių, tarp kurių ir begalinis stresas, nekokybiškas miegas, ilgos darbo valandos, netinkama mityba, fizinis neaktyvumas, užteršta aplinka ir pan., jaučiame vienokius ar kitokius simptomus. Nors kiekvienam žmogui (vyrui, moteriai, vaikui) būdingos tos pačios nervų sistemos dalys ir hormonai, visgi jų poveikis kiekvieno organizme gali skirtis, priklausomai nuo to, kaip ilgai ir kaip stipriai veikia vienas ar kitas hormonas, kiek organizme yra receptorių, gebančių hormoną prijungti, kad būtų daromas poveikis ląstelei. Kadangi hormoninis fonas yra geros savijautos ir nuotaikos pagrindas, endobiogenika akcentuoja: būtina ieškoti hormonų disbalanso priežasčių ir išsiaiškinti kaip kiekvieną mūsų jie veikia. Antraip ilgainiui organizme gali suintensyvėti uždegiminiai procesai, lemiantys lėtines ligas.

Kiekvieną veikia skirtingai

Skiriamės tiek savo išvaizda, tiek būdo bruožais, tiek charakteriu. Skirtingai reaguojame į situacijas, sergame skirtingomis ligomis. Mūsų skirtumus lemia autonominės nervų sistemos ir hormoninės sistemos veikimo skirtumai, o jie priklauso tiek nuo prigimtinių savybių (genetikos), tiek nuo pokyčių, vykstančių mums augant, vystantis ir veikiant įvairiems stresoriams. Kad būtų šiek tiek aiškiau, svarbu suvokti, kaip veikia mūsų autonominė nervų sistema.

Ką turime žinoti apie ANS?

Autonominė nervų sistema, skirstoma į parasimpatinę ir simpatinę, yra atsakinga už nevalingus fiziologinius procesus, vykstančius mūsų organizme, pavyzdžiui, už vyzdžių išsiplėtimą ir susitraukimą, žarnyno judesius, seilių išsiskyrimą ir t. t. Ši sistema padeda reaguoti į dirgiklius – tiek kylančius organizmo viduje, tiek ir išorinius. Vienų žmonių šios nervų sistemos dalys gali būti gerai subalansuotos, kitų gali išryškėti stipresni vienos iš ANS dalių požymiai. Parasimpatinę nervų sistemą galėtume pavadinti „ramybės ir atsipalaidavimo“ sistema, kuri palaiko bendrą organizmo tonusą nestresinėje aplinkoje. Jei organizme vyrauja parasimpatinė nervų sistema, esate ramus, introvertiškas, santūrus, stabilus, sunkiai išmušamas iš vėžių, galbūt netgi flegmatiškas, lėčiau reaguojantis į situacijas. Tuo tarpu simpatinė nervų sistemos dalis – tarsi atsakas į dirgiklius, kai reikia pokyčio – tam tikro veiksmo. Simpatinę nervų sistemą teoriškai galima dalyti į dvi dalis – alfa simpatinę ir beta simpatinę. Nuo jų tarpusavio santykio ir priklauso, kaip reaguojame į dirgiklius. Žmonės, kurių labiau išreikšta alfa simpatinė nervų sistema, yra budrūs, susikoncentravę, labiau introvertai, linkę jausmus ir įtampas kaupti viduje, jiems sunkiau atsipalaiduoti. Jei labiau išreikšta beta simpatinė nervų sistema, streso metu galite elgtis dvejopai: greitai imtis veiksmų arba jautriau reaguoti į situaciją ir blaškytis. Žmonės, kuriems būdingi greiti kūno judesiai, impulsyvumas, kupini energijos, geba lengvai bendrauti su aplinkiniais, vadinami ekstravertais.

Kaip hormonai veikia asmenybės bruožus

Be ANS, žmogaus asmenybės bruožams įtakos gali turėti ir hormonų aktyvumas. Jei kažkurio hormono aktyvumas labiau išreikštas nei kitų, tikėtina, kad ir to hormono sukeliamų pokyčių organizme bus daugiau.

Oksitocinas.

Dar žinomas kaip meilės hormonas, yra atsakingas už ilgalaikį prisirišimą, ištikimybę, susijęs su emociniu prisiminimu, gali padėti palaikyti pasitikėjimą, empatiją ir gerus santykius. Jis būtinas gimus vaikui, maitinant krūtimi, taip pat tvirtinant tėvų ir vaikų

ryšį. Šis hormonas, būdamas aktyvus, turi raminamąjį poveikį, padeda jaustis bendruomenės dalimi, todėl jį aktyvinti galime bendraudami, prisiliesdami, apsikabindami. Oksitocino daugėja bučiuojantis, glamonėjantis ar mylintis. Naminiai gyvūnai taip pat gali skatinti oksitocino išsiskyrimą.

TRH ir TTH.

 Pirmasis, skydliaukės ašiai priklausantis, smegenų pogumburyje išskiriamas hormonas yra atsakingas už kūrybiškumą, originalumą, emocinį mąstymą, gebėjimą rasti išeitį iš sudėtingų situacijų. Jis siejamas su ryškiais ir vaizdingais sapnais. Kitas skydliaukės ašiai priklausantis hormonas TTH yra atsakingas už sistemiškumą, detalumą ir nuoseklumą, gali būti siejamas su pedantiškumu, taip pat vienodais, pasikartojančiais sapnais. Paprastas pavyzdys, kuo skiriasi žmonės, kurių organizme dominuoja TRH ir TTH hormonais, būtų toks: jei žmogaus, kurio organizme dominuoja TRH hormonas, paklausite, koks jo gardžiųjų blynų receptas, atsakymo negausite – į tai jis žiūri kūrybiškai ir visko deda „iš akies“ arba pagal jausmą. Tuo tarpu asmuo, kurio organizme vyrauja TTH hormonas, tikėtina, pateiks išsamų receptą su tiksliais produktų kiekiais ir laiku, kiek reikia kepti. TRH „užkuria“ mintis, o TTH padeda tas mintis susisteminti. Turintieji aktyvų TRH labiau mėgsta improvizuoti ir kurti naujas strategijas, o TTH – dirbti pagal tikslų planą.

Androgenai ir estrogenai.

 ei žmogaus organizme vyrauja „vyriškieji“ hormonai androgenai, jis pasižymi ryžtu, yra kupinas jėgų, noro kovoti už save ir (arba) kitą, savarankiškas. Vyraujantys androgenai padeda lengviau priimti sprendimus, nesiblaškyti, didina norą sportuoti. Švelnumo, lankstumo, harmonijos, gebėjimo kelis darbus atlikti vienu metu bei pasirūpinti kitais ir įsijausti į kitų žmonių poreikius mums suteikia vyraujantys estrogenai, kitaip dar vadinami „moteriškaisiais“ hormonais. Tiek androgenų, tiek estrogenų turi ir vyrai, ir moterys, kiekviename mūsų jų dominavimas gali skirtis.

Prolaktinas.

Jo yra kiekvieno organizme ir jis veikia nuolat, tik didesniais kiekiais išsiskiria žindant. Prolaktinas dar vadinamas rūpestingumo hormonu, todėl nenuostabu, kad asmenys, turintys aktyvaus prolaktino, gali būti linkę savo jėgas atiduoti kitų gerovei, dažnai pamiršdami net save.

Dopaminas ir serotoninas.

Mūsų smegenyse veikiančios dvi medžiagos – dopaminas ir serotoninas – yra siejamos su laimės pojūčiu. Nors abu šie hormonai (ir neurotransmiteriai, t. y. ne vienos liaukos išskiriami hormonai) siejami su laime, tačiau jie aktyvuojami skirtingai. Dopaminas, dar žinomas kaip „geros savijautos“ hormonas, yra svarbus smegenų atlygio sistemos komponentas. Ši sistema suaktyvinama, kai atlikę tam tikrą veiksmą (pasportavus, išsprendus užduotį, atlikus darbą), pasiekę tam tikrą rezultatą, pajuntame pasitenkinimą, malonumo jausmą, džiaugsmą ir panašiai. Skatindamas motyvaciją ir pakilią nuotaiką dopaminas atsakingas už racionalų mąstymą, planavimą, todėl aktyviausias, kai siekiama kokių nors – ilgalaikių (penkmečio planas) ar trumpalaikių (laimėti varžybose) – tikslų. Štai kodėl tie, kurių organizme išsiskiria daug dopamino, yra atkaklūs, užsispyrę, neieško lengvo kelio. Įdomu ir tai, kad dopaminas slopina prolaktiną.

Serotoninas.

Taip pat yra neurotransmiteris, gaminamas smegenyse ir veikiantis širdies bei kraujagyslių, imuninę, šalinimo ir virškinimo sistemas. Šis hormonas atsakingas už būdravimą, mokymosi galimybes ir atmintį, pasitikėjimą savimi ir savivertę, padeda reguliuoti nuotaiką, apetitą, virškinimą, leidžia mums jaustis emociškai stabiliai, mažiau jaudintis, dar labiau susikaupti, kai reikia, ir išlikti energingiems. Trumpai tariant, serotoninas atsakingas už buvimą „čia ir dabar“, sugebėjimą pastebėti aplinką, įsijausti į tai, kas vyksta, su pasitenkinimu mėgautis dabarties procesu. Serotoninas taip pat siejamas su depresija, priklauso-mybėmis (saldumynų, alkoholio).

Šis straipsnis yra iš pirmojo „Endobiogenika” žurnalo numerio.