top of page

Vaistažolės gydo švelniai, bet veiksmingai

  • Writer: Endobiogenikos specialistė, vaistininkė Indrė Skorupskienė
    Endobiogenikos specialistė, vaistininkė Indrė Skorupskienė
  • 07-28
  • 4 min. skaitymo

Atnaujinta: 09-17

Dew-covered green leaves with droplets glistening in soft light. The scene is lush and serene, highlighting natural freshness.

Nors modernioji medicina neretai priešinama su natūraliais gydymo būdais, iš tiesų visa tai gali būti darniai sujungta. Įrodymas – endobiogenika, papildomosios ir alternatyviosios medicinos metodas, kuris mokslo žinias suderina su vaistinių augalų vartojimu.Kalbinama licencijuota endobiogenikos specialistė, lektorė, vaistininkė Indrė Skorupskienė.


Kuo endobiogenika skiriasi nuo fitoterapijos?


Tiek endobiogenikos, tiek fitoterapijos tikslas tas pats – pagerinti žmogaus sveikatą. Tačiau yra ir skirtumų. Fitoterapijoje vaistiniai augalai dažniausiai parenkami remiantis simptomais, norint juos numalšinti. Endobiogenikos specialistai dėmesį sutelkia į priežastis. Siekiama ne laikino palengvėjimo, o iš esmės pagerinti savijautą, grąžinti organizmo veiklą į pusiausvyros būseną – homeostazę. Šiuo tikslu renkama labai išsami anamnezė nuo pat paciento kūdikystės, atliekama detali viso kūno apžiūra, išsamiai analizuojami kraujo tyrimai. Taigi endobiogenika nuo fitoterapijos skiriasi tiek savo veikimo įrankiais ir  būdais, tiek pagrindiniu tikslu – sureguliuoti žmogaus endokrininę pusiausvyrą ir nervų sistemą taip, kad organizmas veiktų sklandžiai ir būtų sveikas.


Kaip parenkami vaistiniai augalai?


Vaistiniai augalai parenkami pagal konkretaus žmogaus organizmo paveikslą, kurį endobiogenikos specialistas susidėlioja iš visos minėtos informacijos. Vaistažolės padeda atkurti organizmo balansą, sureguliuoja endokrininę ir nervų sistemas, kurios turi įtakos kiekvienai kūno ląstelei ir jų kokybiškam funkcionavimui. Visa tai sudaro tvirtą geros savijautos pagrindą.


Ar įmanoma visiškai išgyti pasitelkus vien tik vaistažoles?


Endobiogenikai ne ligas gydo, o reguliuoja ir atkuria organizmo pusiausvyrą, kad jis veiktų optimaliai ir pasitelktų prigimtines funkcijas išgyti. Tinkamos vaistažolės, vartojamos tinkamu metu, – didelė pagalba mūsų kūnui, tačiau jos – ne vienintelė priemonė. Aptariama ir gyvenimo būdo korekcija, nes netinkamas dienos režimas, miego ir fizinio aktyvumo trūkumas, žalingi įpročiai bei nesubalansuota mityba labai apsunkina visus organizme vykstančius procesus. Psichologinės traumos, negatyvūs įsitikinimai ir patirtys labai veikia mūsų psichiką ir nervų sistemos veiklą, o kartu ir visą organizmą.


Naudojamų priemonių spektras platus?


Taip pat gali būti skiriami ir maisto papildai, kurie taip pat parenkami individualiai pagal

poreikį. Dažnai žmonėms trūksta tam tikrų mineralų, ypač magnio, cinko. Dirvožemio kokybė prastėja, tad grūduose, daržovėse, vaisiuose šių mineralų yra vis mažiau. Kartais skiriami tam tikri vitaminai, aminorūgštys, probiotikai ir prebiotikai, medicininių grybų preparatai, gyvūninės kilmės papildai (pvz. bičių produktai). Endobiogenikos naudojamų priemonių spektras išties platus. Ypač daug dėmesio skiriama jų kokybei ir tikslingam parinkimui.


Vaistiniai augalai vartojami tik gydymo tikslais? Ar gali būti skiriami ir profilaktiškai (pvz.,imunitetui stiprinti)?


Tiek augalai, tiek kitos endobiogenikos specialistų skiriamos priemonės ir rekomendacijos puikiai tinka profilaktikai. Džiugu, kad atsiranda vis daugiau sąmoningų žmonių, kurie stengiasi pažinti ir harmonizuoti savo organizmą, papildyti jo resursus nelaukdami, kol užklups negalavimai. Kai žinome savo silpnąsias vietas, lengviau iš anksto jomis pasirūpinti ir apsisaugoti nuo rimtų sutrikimų. Profilaktika visada yra lengvesnis ir pigesnis būdas išsaugoti gerą sveikatą, nei gydytis susirgus.


Kokiu pavidalu endobiogenikos specialistai rekomenduoja vartoti augalus?


Dažniausiai vartojamos įvairios galeninės augalų formos (ekstraktai, tinktūros ir pan.), parenkamos pagal konkretaus žmogaus poreikius, gyvenimo būdą ir galimybes. Pagrindinis endobiogenikos produktas – mikstūra, kurią dažniausiai sudaro motininės tinktūros ir gemoterapiniai ekstraktai. Motininė tinktūra gaunama iš šviežio augalo ekstrahuojant veikliąsias medžiagas etanoliu, o gemoterapinis ekstraktas ypatingas tuo, kad naudojamos kamieninių ląstelių gausios augalo dalys, kaip antai pumpurai ir ūgliai, o jų ekstrakcijai pasitelkiamas ne vien etanolis, bet ir glicerolis. Šias formas organizmas puikiai įsisavina. Kartais skiriami ir vaistažolių užpilai bei nuovirai, pasitelkiama aromaterapija.


Kaip augalai padeda streso valdymui hormoninei sistemai?


Kalbant apie stresą, galima išskirti dviejų tipų žmones. Vieno tipo žmonės prastai reaguoja į stresą ir negali tinkamai prie jo prisitaikyti. Šiuo atveju labai vertingi augalai adaptogenai: juodasis eleuterokokas (Eleutherococcus senticosus), rausvoji rodiolė (Rhodiola rosea), plėvėtoji kulkšnė (Astragalus membranaceus). Kito tipo žmonių adaptacija, priešingai, – per daug aktyvi. Ir nors šie žmonės prisitaiko gerai, rizikuoja per daug išnaudoti savo organizmo resursus. Jiems tinkamesni raminantys, atpalaiduojantys vaistiniai augalai, pavyzdžiui, vaistinė melisa (Melissa officinalis) arba raudonžiedė pasiflora (Passiflora incarnata). Šie augalai padeda nurimti ir optimaliau naudoti savo organizmo išteklius. Endokrininės sistemos, t. y. hormonų, reguliavimas yra centrinė endobiogenikos ašis. Šiam tikslui pasitelkiamas labai platus spektras vaistinių augalų ir dar platesnis spektras jų kombinacijų, kurios sudaromos pagal individualius žmogaus poreikius.


Ar yra ypač naudingų vaistinių augalų?


Apskritai endobiogenikos specialistui nėra gerų ir blogų augalų, yra tik tinkami ir netinkami konkrečiam žmogui bei esamai situacijai. Tačiau, kaip ir kiekvienoje srityje, endobiogenikai turi savo favoritų. Vienas jų – juodasis serbentas (Ribes nigrum), kuris geba sustiprinti antinksčius ir padėti kūnui lengviau adaptuotis įvairiomis aplinkybėmis – tiek esant alergijoms, tiek infekcinėms ligoms, tiek ir lėtiniam nuovargiui. Kitas universalus augalas – tikroji levanda (Lavandula angustifolia). Ji puikiai mažina nervų sistemos hiperaktyvumą, kuris vis dažniau kamuoja į greitą ir įtemptą gyvenimo ritmą įsisukusius šiuolaikinius žmones. Taip pat labai dažnai pagalbos reikia kepenims, nes mūsų aplinkoje nemažai žalingų medžiagų, o daugelio žmonių mityba nėra visavertė. Šiuo atveju labai naudingas augalas – tikrasis margainis (Carduus marianus). Jis padeda metabolizuoti įvairius toksinus ir palengvina kepenų veiklą.


Neretai žmonės vaistažolėmis ar jų preparatais gydosi savo nuožiūra. Ką apie tai manote?


Palaikau tik tada, jei tai daroma išsamiai pasidomėjus augalais ir jų savybėmis, taip pat puikiai pažįstamas savo organizmas bei jo sutrikimai. Drąsina tai, kad šalutiniai vaistažolių efektai daug retesni ir lengvesni nei sintetinių vaistų, tad lėtinių ligų atvejais tai tikrai geras pasirinkimas. Dažniausiai žmonės jaučia, nuo kokios vaistažolės jaučiasi geriau ir kas jiems tinka, tačiau yra sutrikimų, kurių simptomų slopinimas, kad ir vaistažolėmis, gali apsunkinti padėtį. Užtat rekomenduočiau pirmiausia pasikonsultuoti su specialistais, atlikti išsamius tyrimus ir tik tada pasirinkti vaistinius augalus. Savo nuožiūra galima neilgą laiką vartoti nebent universalius, švelnesnio poveikio augalus nedideliems sutrikimams palengvinti.


Ar gydymas augalais yra visiškai saugus, ar gali turėti ir šalutinių poveikių?


Augalas augalui nelygu. Yra švelnaus poveikio augalų, kurių šalutinis poveikis dažniau siejasi tik su individualiomis alerginėmis reakcijomis. Yra ir labai nuodingų, kurių vartoti griežtai nerekomenduojama. Taigi kalbėti apie visišką saugumą būtų naivu. Taip pat neadekvatu ir visiškai vengti vaistinių augalų dėl galimo jų šalutinio poveikio. Atsargesni turėtų būti žmonės, turintys gretutinių ligų. Šalutiniai poveikiai labiau tikėtini tiems, kuriuos kamuoja kepenų ar inkstų sutrikimai. Tokiais atvejais būtina patirties turinčio specialisto konsultacija.


Kaip vartoti augalus, kad jie duotų maksimalios naudos?


Pirmiausia turi būti parinktas tinkamas vaistinis augalas arba jų mišinys. Antras labai svarbus dalykas – vaistinio augalo žaliavos kokybė, t. y. žaliava turi būti surinkta tinkamai ir tinkamu metu, neužteršta sunkiaisiais metalais ir pan. Trečiasis – tinkamas paruošimo būdas, teisingai pasirinktos augalo dalys ir ekstrahentai, nes skirtingos veikliosios medžiagos tirpsta skirtinguose tirpikliuose. Netinkamai paruoštas net ir labai veiksmingas augalas neduos norimos naudos. Taip pat svarbu tinkamas vartojimo būdas, dozės ir laikas. Apibendrindama galiu pasakyti, kad norint gauti maksimalios naudos, reikia įdėti nemažai pastangų ir turėti šios srities žinių.


Žali žolės stiebai, artima detalė
Decor

Norite pasitarti ar užsiregistruoti?

Gintarė Jarašiūnė
Dagnė

Gintarė Jarašiūnė
Instituto vadovė
gintare@endobiogenika.lt

Dagnė Sinkevičiūtė
Mokymų projektų vadovė
mokymai@endobiogenika.lt

Mūsų bendruomenė

Kuriame bendruomenę žmonių, kuriems rūpi sveikata – kartu su specialistais ir tais, kurie tiesiog nori gyventi sąmoningiau. Prisijunk prie naujienlaiškio!

bottom of page